Agurkai – mums įprasta daržovė. Manoma, kad agurkai atkeliavo iš Indijos, kur buvo žinomi ir auginami dar kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą. Vėliau agurkai paplito senovės Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. Senovės Egipte netgi randama freskų, kuriose buvo vaizduojamos šios daržovės.
Lietuvoje žalios daržovės tapo populiarios karaimų dėka. Šiuo metu agurkai yra viena iš labiausiai paplitusių daržovių visame pasaulyje. Jie auginami atvirame grunte, šiltnamiuose. Agurkai savo maistine verte prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams ar citrusiniams vaisiams. Seniau manyta, kad ši daržovė nėra vertinga, tiesiog pagerina patiekalų skonį, nes 95 procentai agurko masės sudaro vanduo, bet dabar žinoma, kad vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra vertingas, kadangi jį distiliuoja pati gamta.
Gausiam agurkų derliui labai svarbu tinkamai parinkta veislė ir kokybiškai užauginti sveiki daigai. Tačiau šis pirminis geras startas dar negarantuos gerų rezultatų, jei į šiltnamį pasodinti augalai nebus tinkamai prižiūrėti. Labai svarbu agurkus laiku ir taisyklingai pririšti, formuoti, laistyti ir tręšti.
Didelę reikšmę agurkų vystymuisi ir derlingumui turi teisingas ir laiku atliktas augalų formavimas. Optimaliai formuojant augalus, racionaliai išnaudojamas šiltnamio tūris, augalams sudaromas palankus šviesos ir drėgmės režimas. Agurkai auga labai greitai ir anksti pradeda derėti, todėl maisto medžiagų poreikis yra didelis. Vegetacijos metu agurkai tręšiami atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį dirvoje, augalų būklę bei augimo tarpsnį.
Norint sudaryti tinkamą mikroklimatą šiltnamyje, svarbu gerai jį vėdinti. Ryte pirmiausia atidaromos saulės pusėje esančios orlaidės, vėliau, kai pakyla temperatūra, visos likusios. Šiltnamis vėdinamas atidarant tik viršutines orlaides, nes agurkai nepakenčia skersvėjo. Vasarą, kai oras šiltnamyje labai įkaista, reikia palaistyti takus ir tarplysvius, tik neaplaistant augalų. Taip ne tik padidinama drėgmė šiltnamyje, bet ir šiek tiek sumažinama oro temperatūrą.
