Žindydamos, mamos, kaip niekur kitur, suartėja su savo mažyliu. Tai – pirmykštis ir nepakeičiamas procesas, kurio metu atsiskleidžia tikroji motinystės prasmė ir vaiko bei motinos artumas pasiekia aukščiausią tašką. Tačiau kokios emocijos verda motinų ir kūdikių viduje tuo metu bei ką jos atskleidžia ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį? Visa tai sužinosite šiame straipsnyje
Nors suvokiamos, psichologinės emocijos daugiau veikia mamą, kūdikiui jos vienaip ar kitaip persiduoda ir daro įtaką tolesniam jo ar jos vystymuisi. Jeigu mama patiria daug streso, išgyvenimų, ją kankina nemiga ar ligos, pieno kokybė suprastėja, todėl kūdikis negauna tiek reikalingų medžiagų, kiek turėtų. Kitu atveju, laiminga, sveika ir tinkamai besimaitinanti mama gali perduoti vaikui visas reikiamas medžiagas ir užtikrinti sveiko ir stipraus mažylio augimą.
Yra posakis, „rami mama – ramus vaikas“, jis ko gero tik įrodo aukščiau minėtus faktus, jog pozityvios emocijos persiduoda vaikui ne tik biologiškai, bet ir emociškai. Tačiau egzistuoja dvi medalio pusės, mamos, po gimdymo netrumpą laiko tarpą būna labai jautrios ir emociškai pažeidžiamos, o tai pereina ir į fizinį lygmenį, todėl svarbu žinoti ir apie neigiamas emocijas bei jų pasekmes.
Pats maitinimas – pasąmoningai ir sąmoningai yra pozityvus procesas, bet, jeigu motina savo kasdieniame gyvenime nėra patenkinta ir patiria stresą, žindymo metu ji būna pavargusi arba išsekusi. Mamai reiktų stengtis atsiriboti nuo neigiamų išorės poveikių, nes žindymas iš savęs, kuria pozityvias emocijas ir mažina stresą. Toks artumas su savo vaiku ramina ir atpalaiduoja bei sumažina krūties vėžio riziką, o žindymas depresijos metu gali turėti labai neigiamų pasekmių vaiko vystymuisi.
